audio.lt

Po septynerių metų pertraukos Aistei Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ sugrįžta pas kokybiškos lietuviškos  muzikos mėgėjus su nauju albumu „Povandeninės kronikos“. Nors kompaktinė plokštelė dar tik keliauja į parduotuvių lentynas, muzikos ekspertai, jau turėję galimybę susipažinti su „Povandeninėmis kronikomis“, šį albumą, pasižyminti kokybe, energetika ir gilumu, vadina viena didžiausių pastarųjų metų sensacija.
Naujasis Aistės ir „Skylės“ darbas – konceptualus albumas, kuriam dainas parašyti įkvėpė antikos ir baltų mitologijos temos.
„Tačiau tai nėra dulkėmis apaugusios senos istorijos. Paraleliniai gyvenimai ir paralelinės istorijos, kuruos gali mums nutikti ir šiandien, tik jos perteikiamos naudojant įvaizdžius iš baltų ir antikos pasaulio“, – apie „Povandeninių kronikų“ koncepciją pasakojo Aistė Smilgevičiūtė. Ne viena naujojo albumo dainos idėja gimė Aistei dar prieš dešimtmetį, kai Vilniaus universitete ji studijavo klasikinę filologiją – lotynų ir graikų kalbas.
„Povandeninėse kronikose“ įrašyta keturiolika dainų, kurių įkvėpimo šaltiniai patys įvairiausi: Trojos karas ir Šventaragio slėnis, Afroditės mylimasis Adonis ir Aistės klajonės po Žemaitijos pelkes.
Išskirtine daina Aistė ir jos vyras, „Skylės“ kompozitorius Rokas Radzevičius vadina „Teogoniją“, kuriai žodžius parašė poetas Rimvydas Stankevičius. „Šis kūrinys – lyg baltų tikėjimo, kuris iki šios dienos primirštas, neįteisintas ir netgi niekinamas, manifestas“, – sako Aistė ir Rokas.
„Povandeninių kronikų“ įrašai truko net septynerius metus – pirmąją sesiją Aistė ir „Skylės“ muzikantai 2001 metais surengė Roko Radzevičiaus tėvų sodyboje, nuošaliame Švenčionių rajono vienkiemyje. Garso įrašų studija dviem savaitėms iš Vilniaus buvo perkelta į vienkiemio kluoną, kur muzikantai dvi savaites dalyvavo savotiškame „smegenų šturme“.
Iš pirmosios įrašų sesijos plokštelėje liko tik daina „Šaukiu liūtį“ – lyg savotiškas „Povandeninių kronikų“ gimimo liudijimas. Šį kūrinį padėjo įrašyti ir „Bix“ būgnininkas Gintas Gascevičius. Legendinis muzikantas novatoriškai žiūrėjo į kūrybos procesą – ritmą mušė specialiai išdrožtomis malkomis, daužė statines ir rąstus. Sodyboje įrašytus ritminius sąskambius Gintas vėliau apdirbo kompiuteriu – taip gimė unikalus ritmas.
Kitąmet kūrybinė „Povandeninių kronikų“ stovykla buvo pratęsta netoli Šiaulių esančioje sodyboje, paskui – keliose Vilniaus studijose, o dainų įrašai galutinę forma įgijo tik šių metų birželį.
Aistė ir grupė „Skylė“ liko ištikima savo filosofijai – albume skamba gyvas garsas. Į pagalbą „Skylė“ pasikvietė ne tik Gintą Gascevičių – užburiančią fleitos partiją kūrinyje „Ruduo“ įrašė Neda Malūnavičiūtė.
„Povandenines kronikas“ Aistė ir „Skylė“ įspūdingu koncertu pristatys lapkričio 28 dieną sostinės „New York“ klube.

Kiek atsikvėpęs  po kelionės į Kiniją, kur dalyvavo jubiliejiniame, dešimtajame Pekino tarptautinės muzikos festivalyje, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Vytautas Juozapaitis tęsia savo naujojo albumo įrašus.

Į Kinijos sostinę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas  buvo pakviestas sudainuoti baritono partiją  pasaulinio garso kompozitoriaus Kšištofo Pendereckio 8-osios  simfonijos „Lieder der Verganglichkeit“ („Dainos apie netvarumą“ ) naujos versijos pasaulinėje premjeroje  Pekine. Kinijos filharmonijos nacionaliniam orkestrui dirigavo pats maestro K.Pendereckis.

Praėjusį penktadienį grįžęs į Lietuvą, V.Juozapaitis dabar paniro į visiškai kitokio muzikinio žanro rūpesčius. Pateisindamas žmogaus, kuris neužsidaro jokio žanro rėmuose, vardą, V.Juozapaitis įrašinėja albumą, priversiantį Lietuvos muzikos mėgėjų širdis plakti gerokai dažnesniu ritmu.

Šioje plokštelėje, kurią „Monako Produkcija“ žada išleisti dar šiemet,  įspūdingiausias Lietuvos baritonas atsiskleis neįprastame amplua. Modernia, ritminga ir nepaprastai sudėtinga aranžuote „nuspalvinta“ garsioji „Ūdrio arija“ iš  operos „Pilėnai“, visiškai kitaip skambanti miuziklo „Muzikos garsai“ puošmena „Edelweis“, naujovėmis alsuojanti F.Schuberto „Ave Maria“, originaliai perkurti garsieji „The Beatles“, „Queen“ ir Erico Claptono hitai – tai tik dalis kūrinių, kurie, manoma, nepaliks abejingų nei klasikinio žanro, nei šiuolaikinės muzikos mėgėjų.

„Taip, būsimoji plokštelė kai kam gali pasirodyti kaip drastiškų interpretacijų rinkinys. Tačiau aš kritiškos reakcijos nesibaiminu – kritika man padeda eiti į priekį, – sako V.Juozapaitis, siūlantis būsimąjį albumą vertinti kaip operos dainininko bandymą prisiminti jo jaunystėje dominavusią popmuziką. – Be to, tai yra būdas jaunąją kartą pritraukti prie klasikos. Ir tai geriau, nei iš viso jaunimo nebandyti ja sudominti“.

Albumą išleisiančios bendrovės „Monako Produkcija“ vienas vadovų Danielius Mironas neslėpė susižavėjimo V.Juozapaičio kūrybiškumu, netikėtomis idėjomis ir jų įgyvendinimu. „Klasikos susiliejimas su popmuzika – tai  nėra naujiena pasaulyje. Tačiau išgirdus  tokias netikėtas puikiai žinomų melodijų aranžuotes ir Vytauto balsą, norisi prieš jį ir albumo prodiuserį Gediminą Zujų žemai nulenkti galvą“, – sakė D.Mironas.

„Yvos” dainininkę Nataliją Zvonkę ištikusi nelaimė sujaudino ne tik grupės gerbėjus bei jos piruetais ant šokių aikštelės parketo besižavėjusius televizijos žiūrovus. Energingo amerikietiško pankroko grupės „Flaxon“ muzikantai, vos sužinoję, jog prieš dvi savaites prie vieno uostamiesčio prekybos centro slystelėjusi, pagriuvusi ir ranką susilaužiusi Natalija Zvonkė pateko į ligoninę ir laukia operacijos, iš karto užsidarė studijoje ir ėmė įrašinėti „Yvos“ dainos „Būki su manim“ „koverį“.

„Mes, kaip ir nemažai kitų televizijos žiūrovų, esame prisiekę šokėjos Natalijos Zvonkės gerbėjai.  Šeštadieniais negalėdavome atsiplėšti nuo televizorių. Tad lengva įsivaizduoti, koks mus ištiko šokas, sužinojus, jog Natalija susilaužė ranką. Kiekvieną rytą atsiversdavome interneto naujienų portalų puslapius, sklaidydavome spaudą ir užgniaužę kvapą stebėjome Natalijos dramą: operacija, prakiuręs plautis, reanimacija, morfinu malšinamas skausmas, vėl reanimacija… Praėjusį sekmadienį sudėliojome paskutinius „koverio“ štrichus ir norėjome juo nustebinti Nataliją greituoju DHL paštu pristatydami dainą jai tiesiai į ligoninę. Nemeluosime, šiek tiek nuliūdome, sužinoję, jog pirmadienio popietę ji jau buvo išrašyta iš ligoninės, taip ir nesulaukusi mūsų siuntinio. Kita vertus, džiugu, kad Natalijos sveikatos krizės – jau praeityje“, – sakė „Flaxon“ muzikantai, nusprendę šviežiai iškepta pankiška „Būki su manim“ versija pradžiuginti ne tik Nataliją, bet ir radijo stočių klausytojus bei interneto portalų skaitytojus.

Pasak grupės branduolį sudarančių pusbrolių Dainiaus, Simo ir Raimio Flaxonų, įrašinėdami „Būki su manim“ jie labiausiai bijojo, kad „Yvos“ leidėjai atsisakys paskolinti šios dainos garso takelį su įrašytu Natalijos balsu. „Pasirodo, būgštavome be reikalo – net ir lietuviškos popmuzikos pasaulyje yra žmonių, kurių žodis „pankrokas“ visai negąsdina, – nusijuokė Dainius Flaxon. – Tikiuosi, kad mūsų įrašytu „koveriu“ nenusivils nei Natalija, nei jos vyras Deivydas“.